Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių,
sergančių trichinelioze. Lietuvos medicininės statistikos duomenimis, kasmet
trichinelioze serga kelios dešimtys žmonių. Sergamumo statistika tiek
pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių,
mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių apie
šią ligą bei jos profilaktiką. Lietuvoje sergamumas šia parazitine liga nuolat mažėja.
Per 1999–2008 m. užregistruoti 359 žmonių trichineliozės atvejai ir 108
židiniai. Sergamumo trichinelioze rodiklis sumažėjo nuo 0,17 iki 0,12 atvejų
10000 gyventojų. Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė – tai
pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė kiaulių, o tuo pačiu ir žmonių
trichineliozės mažėjimą.
Židinių epidemiologinio tyrimo analizė rodo, kad žmonių
trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir
šernieną. Net 58 proc. visų židinių įvyksta dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų
kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, apie 8 proc. – dėl
turgavietėse nelegaliai pardavinėjamos ar šalia turgaviečių pirktos
nepatikrintos mėsos, apie 8 proc. – dėl infekuotų šernų mėsos, naudojamos
maistui ir 24 proc. protrūkių priežastis lieka neišaiškinta – tai dažniausiai
po vieną susirgimą registruojami židiniai, arba židiniai, kuriuose ligoniai
slepia duomenis apie galimą trichineliozės infekcijos šaltinį.
Taigi Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra
infekuota trichinelėmis kiauliena ir dažniausiai privačiuose šeimyniniuose
ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Tokie
židiniai dažniausiai būna išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių,
nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami
draugai ir kaimynai.
Žmonės šia helmintoze užsikrečia vartodami žalią ar
nepakankamai šiluminiai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su
trichinelių lervomis. Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3
ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir
kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų
skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje,
kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas,
viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po
užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių
junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos
bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas,
širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir
nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.
Ką reikėtų daryti norint išvengti užsikrėtimo trichinelioze?
• Svarbiausia tikrinti užaugintų kiaulių ar sumedžiotų
šernų skerdieną dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų)
raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą
atsakymą galima vartoti mėsą maistui.
• Nepirkite nelegaliai pardavinėjamos šalia turgaviečių
mėsos, nesusigundykite pigesne mėsa. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl
trichineliozės, tačiau jeigu jums kilo įtarimų, paprašykit, kad jums parodytų
veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.
• Svarbu ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra
valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti
1–1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei
karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos
gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gabalo
viduje lieka gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa
rūkoma, sūdoma ir panašiai. Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras
pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę gerai išplauti, nuplikyti
karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui.
• Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai
gamtoje, todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus.
• Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, kai jie laukinių
gyvūnų mėsa šeria savo kiaules. Todėl griežtai draudžiama kiaules šerti
žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos
trichinelėmis.
