Šį rudenį Šakių
ligoninė mini 95-ąsias įkūrimo metines. Per visą savo gyvavimo istoriją įstaigoje
būta ne vienos iškilios datos ar asmenybės. Tačiau bene pažangiausiai koja
kojon su laiku ji pradėjo žengti pastaraisiais dešimtmečiais. Šiandien, praėjus
daugiau nei dvidešimčiai metų po Nepriklausomybės atkūrimo, Šakių ligoninė gali
didžiuotis ne tik modernizuotu pastatu, renovuotais skyriais, pažangia įranga
bei kompetentingais medikais, bet ir daugeliu profesinių pasiekimų. Vienas
naujausių – rugsėjo 15 d. atliktos pirmosios dvi kelio sąnarių endoprotezavimo
operacijos.
Talkino kolegos iš pajūrio
Supažindindamas kolegas su įstaigai orumo suteikiančia naujiena, ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis pirmiausiai padėkojo Chirurgijos skyriaus vedėjui, Ortopedijos-traumatologijos sektoriaus vadovui Vidmantui Jonui Dailidei, gydytojams Ričardui Ulinskui, Arūnui Tarnauskui, operacinės ir skyriaus slaugytojoms, gydytojams anesteziologams-reanimatologams ir kitų ligoninės padalinių darbuotojams. Ant visų pečių tą dieną gulė didžiulė atsakomybė, mat reikėjo gerai susipažinti su operacijos metodika, nauja operacine įranga. Pirmosios operacijos atliktos padedant Klaipėdos universitetinės ligoninės ortopedui traumatologui daktarui Vidmantui Žeguniui.
Šakių ligoninė – sąnarių endoprotezavimo pradininkė
Sąnarių protezavimas Šakių ligoninėje ne naujiena – pirmoji Lietuvoje sąnario pakeitimo dirbtiniu operacija gydytojų V. Purlio, G. Aleksos ir I.Adomavičiūtės šioje įstaigoje atlikta 1971 metais, kai tokio tipo operacijos pasaulyje pradėtos apie 1968-uosius metus. Operacijoms Lietuvoje buvo naudojami rusiški necementiniai Sivašo ir bulgariški Gerčevo endoprotezai. Tačiau dėl prastų biomechaninių jų savybių buvo gana daug ankstyvų komplikacijų. Tad tuo metu iš viso ligoninėje buvo atlikta 12 tokių operacijų.
Vėliau amerikiečiai su anglais pradėjo kurti naujas technologijas, kurios leido endoprotezavime pasiekti tokį lygį, koks yra šiandien. Kai buvo atkreiptas dėmesys į stomatologų naudojamas medžiagas, t.y. kompozicinį cementą, praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjo masinis sąnarių protezavimas, nors gydytojo V.J. Dailidės teigimu, efektyvesni, bet ir žymiai brangesni, yra mechaninio tvirtinimo protezai. Į jų paviršių įauga kaulas, todėl yra stabilūs ir ilgiau tarnauja.
Už Baltijos – naujos technologijos
Šiuolaikiniais protezais Lietuvoje susidomėta 1993 m., atsivėrus vartams į Europą. Pirmieji šiuolaikines technologijas, padedami Švedijos medikų, pradėjo taikyti Klaipėdos ortopedai-traumatologai. Jie pakvietė pabandyti protezuoti šiuolaikiniais cementuojamais endoprotezais ir tas ligonines, kurios turėjo tinkamą bazę bei patyrimą. Tarp jų - ir Šakių ligoninės specialistus. Tad pirmosios šiuolaikinės klubo sąnario operacijos Šakių ligoninėje buvo pradėtos 1994 m.
Vėliau, dėl besikeičiančios šalyje sveikatos apsaugos politikos ir kartais sunkiai suprantamų sprendimų, brangiai kainuojančių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų Šakių ligoninėje buvo atliekama nedaug - apie 10-20 per metus. Tačiau pastaraisiais metais, patobulinus lėšų skirstymo ir operacijų kompensavimo tvarką, pacientų skaičius žymiai išaugo. Vien šiemet tokių operacijų jau atlikta 70.
Pribrendo solidiems pokyčiams
Kyla klausimas, kodėl turint tokią solidžią patirtį sąnarių endoprotezavime, pirmoji kelio sąnarių protezavimo operacija atlikta tik po 40 metų? Pasak ligoninės vyr. gydytojo A.Klimaičio, organizaciniai dalykai, siekiant atlikti tokias operacijas, yra gana sudėtingi. Be to, reikia ir tam tikro profesinio nusiteikimo, ryžto. O gydytojas V.Dailidė pridūrė, kad kelio sąnarį protezuoti technologiškai yra sudėtingiau, todėl ne visos ligoninės tam ryžtasi. Iš 24 ligoninių, kurios šiuo metu užsiima sąnarių endoprotezavimu, gal tik apie 15 ligoninių atlieka ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijas. Nuo šiol tarp jų - ir Šakių ligoninė, kuri darbą šioje srityje tęs ir toliau.
Pasiruošimas operacijai ir operacijos eiga.
Paciento kojos rentgeno nuotraukos prieš ir po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos.
Šią informaciją naudoti kitose internetinėse svetainėse ar
tradicinėse žiniasklaidos priemonėse galima tik nurodant informacijos
šaltinį: www.ligonine.com
| < Ankstesn | Kitas > |
|---|
